valingumas

valingùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → valingas: 1. Svarbiausias kurio nors veiksmo valingumo įrodymas yra pasiryžimo įvykdymas rš. 2. Valingumas yra dorovingumo ugdymo sąlyga, nes bevalis žmogus negali būti dorovingas rš. Valingùmas remiasi ne tik palankia įgimtimi, bet ir valios auklėjimu FT. Poeto vidiniam pasauliui būdingas susikaupimas, rimtis, valingumas LKV70. 3. J.Jabl, Rtr, BŽ499, KŽ → valingas 4.